pavalkapalaikiai

pavalkãpalaikiai sm. pl. (1) Slm, Ds prasti, sutrūkę pavalkai: Kad jau tokia Pono Dievo valia, tai ką jau čia bedarysi, imu tuos pavalkapalaikius sau J.Balt. ^ Pavalkai, pavalkai, pavalkapalaikiai (kartojama liežuviui mankštinti) LTR(Pnd).